Elektromobilių panaudojimo plėtrą skatinančių priemonių efektyvumo vertinimo modelis

Abstract

Transporto sektorius turi ypač didelę įtaką vyriausybėms, siekiančioms dekarbonizacijos tikslų. Tai pirmiausia pasakytina apie kelių transportą. Pagrindinis iššūkis yra pereiti prie netaršių transporto priemonių, o populiariausia technologija yra elektromobiliai. Nepaisant elektra varomo transporto privalumų ir augančio populiarumo, jų naudojimo plėtrą varžo elektromobilių kaina, kuri yra didesnė už įprastinių automobilių, naudojančių iškastinį kurą. Visos valstybės sprendžia resursų klausimus, todėl labai svarbu išsiaiškinti, kaip galima pasiekti konkrečių rezultatų su kuo mažesnėmis materialinėmis ir laiko sąnaudomis. Visose šalyse didžiąją dalį kelių transporto priemonių parko sudaro privačių asmenų automobiliai. Todėl siekiant įvertinti atskirų skatinimo priemonių efektyvumą būtina atsižvelgti ne tik į ekspertų nuomonę, finansinę naudą, tačiau būtina ištirti ir vartotojų preferencijas, kurios gali būti pagrindinis barjeras naujų technologijų panaudojimo plėtrai. Mokslinėje literatūroje galima rasti įvairių elektromobilių naudojimo skatinimo vertinimo būdų, kurie paremti skirtingomis metodologijomis ar jų junginiais. Tačiau vis dar trūksta priemonių efektyvumo vertinimo sistemos, kuri visapusiškai apibendrintų vartotojų preferencijas, įgyvendinamumą, veiksmingumą bei įvertintų finansinių ir nefinansinių skatinimo priemonių įgyvendinimo kaštus. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti elektromobilių naudojimo skatinimo priemonių vertinimo praktiką ir konceptualizuoti skatinimo priemonių efektyvumo vertinimo modelį. Tyrimui naudoti metodai: mokslinės literatūros analizė, sisteminimas ir palyginamoji analizė.