Mažų ir labai mažų įmonių prekinio kredito rizikos vertinimas

Abstract

Augant konkurencijai verslo aplinkoje, įmonės yra priverstos sudaryti palankias atsiskaitymo sąlygas klientams, todėl šiuo metu labai populiarus atsiskaitymo būdas yra prekinis kreditas, suteikiantis pirkėjui galimybę atidėti mokėjimus, o pardavėjui – skatinti pardavimus. Tačiau prekinis kreditas gali sukelti problemų jo teikėjui, jei susidaro situacija, kai ilgai ar išvis yra neapmokamos sąskaitos. Prekinio kredito suteikimo metu atsirandanti rizika privalo būti vertinama ir stebima. Kredito rizikai valdyti yra nemažai priemonių ir metodų, padedančių nustatyti įmonės kliento rizikingumą. Tačiau kiekvienu atveju tam reikalinga informacija, dažniausiai gaunama iš finansinių ataskaitų. Kadangi nuo 2016 m. Lietuvoje keitėsi finansinių ataskaitų sudėtis, pastebėta, kad informacijos kiekis ypač sumažėja vertinant mažas ir labai mažas įmones. Todėl svarbu įvertinti, ar toks turimas informacijos kiekis gali paveikti mažų ir labai mažų įmonių rizikingumo vertinimą.Išanalizavus kitų autorių tyrimus ir modelius bei atrinkus dažniausiai pasikartojančius rodiklius vertinant mažas ir labai mažas įmones, gauti rezultatai parodė, kad pagal naujas nuo 2016 m. Lietuvoje galiojančias finansines ataskaitas dalies rodiklių neįmanoma apskaičiuoti. Iš atrinktų 15 dažniausiai naudojamų rodiklių 4 rodiklius tenka pašalinti iš vertinimų dėl susiaurėjusio informacijos kiekio finansinėse ataskaitose, ypač vertinant labai mažas įmones. Išanalizavus kitų autorių modelius nustatyta, kad dažniausiai naudojamas mažų, labai mažų ir vidutinių įmonių vertinimo modelis yra logistinė regresija.