ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VERBAVIMO IR ATRANKOS YPATUMAI ŠIAULIŲ MIESTO PRIVAČIAME SEKTORIUJE

Abstract

Straipsnyje analizuojama žmogiškųjų išteklių verbavimo ir atrankos problematika, aptaria-mos verbavimo ir atrankos definicijos, nagrinėjami darbuotojų verbavimo būdai bei atrankos meto-dai. Žmogiškieji ištekliai dažnai įvardijami kaip svarbiausi kiekvienos įmonės ištekliai, turintys įta-kos įmonės veiklos rezultatyvumui ir konkurencingumui, todėl įmonių vadovams naudinga suvokti, kad būtina tinkamai pasirinkti žmogiškųjų išteklių verbavimo šaltinius bei atrankos metodus. Tyri-mo problema formuluojama klausimu, kokiais ypatumais pasižymi darbuotojų verbavimas ir atran-ka privačiame sektoriuje? Tyrimo tikslas – išanalizavus teorinius žmogiškųjų išteklių verbavimo ir atrankos aspektus, nustatyti jų praktinio taikymo Šiaulių miesto privačiame sektoriuje ypatumus. Tyrimo duomenų rinkimui panaudotas anketavimo metodas. Nustatyta, kad daugiausiai darbuotojų privačiame sektoriuje įsidarbina pagal rekomendacijas, o informacijos apie laisvas darbo vietas dažniausiai ieško internete ir reklaminiuose skelbimuose. Privačių įmonių personalo atrankai daž-niausiai naudojamas atrankos pokalbis, populiariausias – nestruktūrizuotas pokalbio tipas. Siekiant tobulinti atrankos procesą ir atsirinkti kompetentingiausius darbuotojus, rekomenduotina plačiau taikyti atrankos testus, leidžiančius įvertinti būsimų darbuotojų žinias ir praktinius gebėjimus.