Mokslometrija: teorija, šaltiniai, metodai

Abstract

Anotacija. Mokslometrijos metodai sparčiai vystosi šiandieniame pasaulyje. Lietuvoje jos įrankiai jau daug metų taikomi mokslinei produkcijai vertinti ir kelia daug diskusijų mokslo bendruomenėje dėl jų pagrįstumo. Mokslometrijos metodų aktualumas tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nekelia abejonių. Jų tobulinimo sėkmė, atsižvelgiant į mokslinės veiklos vertinimo poreikius, daugiausia susijusi ir su išsamia paties metodo studija, rodiklių, indeksų analize bei vienareikšmišku sąvokų suvokimu. Straipsnio tikslas – apžvelgti mokslometrijos vystymąsi, pabandyti susisteminti jau dabar naudojamus rodiklius ir juos apibūdinančias sąvokas, atskleisti jų naudojimo galimybes remiantis užsienio mokslininkų patirtimi. Reikšminiai žodžiai: bibliometrija, mokslometrija, mokslometriniai rodikliai, citavimo rodikliai, indeksų taikymas. Įvadas Bibliometrija ar mokslometrija? Dabartiniame mokslo pasaulyje vartojami abu termi-nai. Tiek bibliometrijai, tiek mokslometrijai tiktų toks apibrėžimas: matematinių ir statisti-nių metodų pritaikymas informacijos ir komunikacijos procesams tirti (1 lentelė). Tai tarsi apibendrintų šiuo metu taikomus du lygiaverčius terminus (Glanzel, Hornbostel 2011).