Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ypatumai

Abstract

Raktažodžiai: studentai, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas. Santrauka Darbo tikslas -nustatyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą tarp Lietuvos aukštųjų moky-klų studentų. Medžiaga ir metodai. Tyrimas atlik-tas 2013 metais. Tikslinė grupė -Lietuvos aukštųjų mokyklų dieninių studijų studentai. Apklausta 1824 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai. Buvo naudo-jamas anketinės apklausos metodas. Statistinė duo-menų analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 statistinę programą. Skirtumas tarp grupių vertintas taikant tradicinį statistikos metodą: c 2 testą. Skirtumas lai-kytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Rezulta-tai. Nustatyta, kad rūkymo paplitimas tarp Lietu-vos aukštųjų mokyklų studentų per pastarąjį mėne-sį buvo 40,2 proc. Rūkymo paplitimas tarp vaikinų ir merginų buvo beveik toks pat (40,9 proc. ir 39,9 proc.). Per paskutinį mėnesį rūkančių studentų dir-bančiųjų grupėje buvo 45,7 proc. ir 38,4 proc. nedir-bančiųjų. Per paskutinius 12 mėnesių alkoholinius gėrimus vartojo 91,7 proc. vaikinų ir 92,8 proc. merginų. Alkoholio vartojimo paplitimas per pasku-tines 30 dienų tarp studentų buvo 84,9 proc. Nusta-tyta, kad 31 proc. apklaustų studentų kada nors gy-venime vartojo narkotines ir/ ar psichotropines me-džiagas. Tyrimo rezultatai parodė, kad labiausiai pa-plitusi narkotinė medžiaga tarp studentų – kanapės. Daugiau vaikinų nei merginų vartojo kanapes bent kartą gyvenime (40,5 proc. ir 25,3 proc.). Kanapių vartojimo paplitimas per paskutinį mėnesį taip pat didesnis tarp vaikinų nei merginų (10 proc. ir 5,3 proc.). Išvados. Psichoaktyviųjų medžiagų vartoji-mo paplitimas tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų stu-dentų yra didelis. Rūkymo ir alkoholio vartojimo paplitimas tarp vyrų ir moterų yra toks pat. Narkoti-nių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas didesnis tarp vaikinų nei merginų. Įvadas Sveika gyvensena – individo ar socialinės grupės gyve-nimo būdas, fizinį pajėgumą, sveikatą palaikančių, tauso-jančių ir stiprinančių kasdienių įpročių visuma: kasdienis fizinis aktyvumas, miego, mitybos, darbo ir poilsio režimo laikymasis, svaigiųjų gėrimų, narkotikų, rūkalų nevartoji-mas ir kt. [1]. Dėl netinkamų gyvensenos įpročių ateityje gali padau-gėti lėtinių susirgimų, tokių kaip kraujagyslių sistemos ligos, padidėjęs kraujospūdis, antrojo tipo diabetas, insul-tas, kai kurių tipų vėžys, skeleto raumenų sistemos ir net įvairūs psichikos sveikatos sutrikimai. Ilgainiui tai gali nei-giamai paveikti gyvenimo trukmę ES ir dėl to gali žymiai pablogėti daugelio žmonių gyvenimo kokybė [2]. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duome-nimis, žmogaus sveikata 40-60 proc. priklauso nuo gyven-senos, 30 -40 proc. – nuo aplinkos, 10 -15 proc. – nuo paveldėjimo ir tik 8 -10 proc. – nuo sveikatos apsaugos [3]. Studijų laikotarpis -tai socialinė gyvenimo pakopa, su-sijusi su daugeliu naujų išmėginimų, naujų įspūdžių gau-sa, naujų įpročių, gyvensenos pokyčių formavimusi, todėl studentų mityba kelia daugelio mokslininkų susidomėjimą. Iš vienos pusės studijų laikotarpis siejamas su dideliu pro-tiniu ir fiziniu aktyvumu, kuris turi būti kompensuojamas visaverte mityba, iš kitos pusės tai yra laikotarpis, kurio metu lengvai įgyjami netinkami gyvensenos įpročiai, kurie gali turėti neigiamų pasekmių ateityje [4]. Studijų pradžia yra susijusi su gyvenamosios aplinkos pasikeitimu, naujų gyvensenos įpročių atsiradimu. Universitetuose ir kitose aukštosiose mokyklose studijos pasižymi nepaliaujamu informacinio srauto didėjimu ir mokymo proceso intensy-vumu, mažu studentų fiziniu aktyvumu. Žinios apie sveiką gyvenimo būdą dažnai formalios, nėra tvirtų nuostatų svei-kai gyventi [5]. Tiriant narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimą skirtingose tikslinėse grupėse (moksleiviai, stu-dentai, suaugusieji Lietuvos gyventojai), buvo nustatyta, kad labiausiai šalyje tarp narkotinių ir psichotropinių me-džiagų vartojimo yra paplitęs kanapių vartojimas [6-9].