Electronic Monitoring in Europe – a Panacea for Reforming Criminal Sanctions Systems? A Critical Review

Abstract

[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] First experiments with electronic monitoring emerged in Europe in the early 1990s. Within 15 years, the majority of countries in Europe reported having introduced electronic monitoring at least as pilot projects. The amazing dynamic rise of electronic monitoring in Europe may be explained by the commercial interests that become evident when looking at the activities of private companies selling the technique. Although electronic monitoring seems to have expanded in many countries, one has to realize its marginal role within the European sanctions systems compared to other sentencing or release options. On average, only about 3% of all probationary supervised persons were under electronic monitoring at the end of 2013. This article deals with questions regarding the impact of electronic monitoring on prison population rates and reduced reoffending, with net-widening effects and costs, essential rehabilitative support, human rights-based perspectives and the general (non)sense of electronic monitoring.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba] Pirmieji bandymai taikyti elektroninę stebėseną (monitoringą) Europoje prasidėjo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Pastaruosius 15 metų dauguma Europos šalių skelbia taikančios elektroninę stebėseną ar bent jau bandomąsias jos versijas. Tokį stulbinamą elektroninės stebėsenos pakilimą Europoje galima aiškinti komerciniu interesu, kuris tampa akivaizdus, žvelgiant į privačių įmonių, parduodančių įrangą, veiklą. Nors atrodytų, kad elektroninė stebėsena paplito daugelyje šalių, būtina suprasti, kad ji Europos sankcijų sistemose atlieka nereikšmingą vaidmenį palyginti su kitomis bausmių ar paleidimo iš laisvės atėmimo vietų alternatyvomis. 2013 m. duomenimis, vidutiniškai tik apie 3 proc. visų probuojamų asmenų buvo stebimi elektroniškai. Šiame straipsnyje nagrinėjami klausimai, susiję su elektroninės stebėsenos įtaka kalėjimų populiacijos dydžiui ir sumažėjusiam pakartotinių nusikaltimų skaičiui, su besiplečiančio stebėsenos tinklo pasekmėmis ir kaštais, būtina reabilitacine pagalba, žmogaus teisėmis grįstomis perspektyvomis ir apskritai elektroninės stebėsenos (ne)prasmingumu.