Abstract
Politiniai, ekonominiai, socialiniai pastarųjų metų pokyčiai turėjo įtakos Lietuvos gyventojų sveikatai. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. 2013 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 56,3 proc. gyventojų. Pasiekti geresnių sveikatos rodiklių galima įtraukiant kuo daugiau gyventojų į sveiką gyvenseną skatinančias programas. Tačiau programas reikia tinkamai valdyti, todėl programos efektyvumo vertinimas yra labai svarbus elementas. Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, cholesterolio, druskos), rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Užsienio ir mūsų šalies patirtis rodo, kad galima išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių bei pailginti žmonių gyvenimą. Programos tikslas yra suteikti pacientams galimybes prisiimti atsakingą vaidmenį sprendžiant savo ligos - simptomų monitoravimo, taisyklingo vaistų vartojimo, pagalbos poreikio situaciją. Šių intervencijų taikymas gali sumažinti išteklių naudojimą sveikatos priežiūros sistemoje.
Cite
CITATION STYLE
Rastenienė, V., & Lastauskienė, L. (2015). Pacientų, patenkančių į rizikos veiksnių grupę, požiūris į širdies ir kraujagyslių ligas bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencines programas. Sveikatos Mokslai, 25(5), 40–44. https://doi.org/10.5200/sm-hs.2015.087
Register to see more suggestions
Mendeley helps you to discover research relevant for your work.