Endowment with Durable Goods as Welfare Indicator. Empirical Study Regarding Post-Communist Behavior of Romanian Consumers

Abstract

The endowment of households with durable goods is – for comparisons regionally, nationally or globally – a „barometer” of the standard of living in a country, with major implications both at micro and macroeconomic level being an important statistical indicator for the „actors” of this market. Particularities of the Romanian market (structure of households compared to EU media with direct implications over the degree of endowment, acquisition through „credit only with identity card”, lack of some basic commodities, outfit with „second – hand” commodities, the first „Black Friday” takes places 22 years after the collapse of communism etc.) influences the buying decision of the Romanian consumer and reveals a post-communist consumption behavior. Implications of this market are both social and micro and macro-economic as they reflect the living standard, conditions of life and life quality of population. In order to prove this aspect I carried-out a sampling based marketing research by using a sample of 300 households representative at the urban level, using double sampling schemes, stratified sampling and quota sampling. The results of research emphasizes significant differences among Romanian households, according with socio-demographic characteristics of the head of household, related to variables of buying process (place, favorite brands, period of acquisition, buying power etc.). These marketing and socio-demographic variables are integral part of the consumer’s decision buying process, acknowledged as endogenous and exogenous variables, process whose purpose is reflected in the degree of endowment with durables and therefore the economic and social welfare of population.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.24.3.2349Namų ūkio „šelpimas ilgalaikio naudojimo reikmenimis“ yra statistinis rodiklis, užregistruotas visos šalies ir regionų mastu Nacionaliniame statistikos institute, atliekant šeimos biudžeto stebėjimą ir kurio pradinis tikslas yra nustatyti namų ūkius ir nepasiturinčius žmones, taip siekiant pagrįsti ir apsaugoti atitinkamas socialinės apsaugos programas. Taip pat tai yra Rumunijos gyvenimo standartų ir gyventojų gyvenimo sąlygų „barometras“. Tiriant rinką, jis yra labai svarbus, nes, kartu su pagrindiniais duomenimis paremtais stebėjimais, kuriuos išplėtojo rinkodaroje besispecializuojančios tyrimų įmonės ar gamintojų, importuotojų, platintojų ir t. t. rinkodaros skyriai, jis gali pateikti konkrečią ir išsamią informaciją apie pirkimo laiką, vietą, informacijos šaltinius, įvairius dalykus, į kuriuos reikia atsižvelgti prieš priimant sprendimą pirkti, ir t t. Tai lemia tikslius ir svarbius valdymo sprendimus. Šie sprendimai gali būti susiję su „tipiniais“ organizacijos rinkodaros valdymo klausimais: kokia žiniasklaidos priemonė būtų naudojama reklamai, kur bus reklaminiai šaltiniai, kada būtų organizuojami reklaminiai laikotarpiai, ką, kada, kaip, kas, kam perka. Visa ši informacija, reguliariai skelbiama leidiniuose kartu su informacija, gauta iš rinkos tyrimo, gali sudaryti efektyvių rinkodaros strategijų modelį, kuris rinkoje gali suteikti kompanijoms konkurencinį pranašumą. Namų ūkio „šelpimą ilgalaikio naudojimo reikmenimis“ Rumunijoje apibūdina ypatybės, kurios aiškiai atskiria ją nuo kitų Europos Sąjungos šalių, ir kurios, iš vienos pusės, suteikia namų ūkių struktūrai išskirtines ypatybes ir, iš kitos pusės, sudaro tokias „tendencijas“ kaip: namų ūkio šelpimas panaudotais ilgalaikio naudojimo reikmenimis, „kreditas tik pagal ID”, pagrindinio būtinumo ilgalaikio naudojimo reikmenų trūkumas, namų ūkio aprūpinimas madingais modernios technologijos ilgalaikio naudojimo reikmenimis, namų ūkio aprūpinimas „senais“ ilgalaikio naudojimo reikmenimis (nespalvotas televizorius, neautomatinė skalbimo mašina, ir t. t.), taip pat kai kurių pirkėjų „naujoviškas ” požiūris, kurį ne visada atitinka jų perkamoji galia. Juos palaiko ilgalaikio naudojimo prekių „dvejopumas“, įrangos poreikis. Tai pagrindiniai poreikiai  esantys Maslow piramidės viršūnėje, įskaitant „paslėptus poreikius“, „paslėptus kintamuosius“, subjektyvizmą, troškimus, kitaip tariant kintamuosius, kuriuos naudoja rinkodara, kuriais domisi rinkos „žaidėjai“  ir kurie gali būti įvertinti rinkodaros tyrime. Tobulos visuomenės šalininkas John Kenneth Galbraih mini, kad (1996), vartotojo savarankiškumas yra viena iš labiausiai paplitusių ir pasidalinamų tradicinės ekonomikos idėjų, kuri išsiskiria tiesiogine nuoroda į „šelpimą ilgalaikio naudojimo reikmenimis“. Skurdas ir nelankstumas, kuriuo komunistinės šalys savo gyventojams tiekė tokias prekes, buvo lyginami su reklama. Šių prekių įvairovė ir gausa kapitalistinėse šalyse padarė didesnę įtaką komunistinių sistemų žlugimui nei manoma. Becker (1994) pradeda nuo tradicinės vartotojų pasirinkimo teorijos, remdamasis tuo, kad vartojantis vienetas – namų ūkis – bando maksimizuoti U naudą, kurią gauna tiesiogiai iš paslaugų, susijusių su prekėmis xi, įsigytomis rinkoje, esant suvaržyto prekių pirkimo įtakai. Poreikio kitimus, kurie neturi jokio ryšio su realių pajamų pokyčiais ir santykinėmis kainomis, paaiškina skonio pokyčiai. Šie trys veiksniai – pajamos, kainos ir skonis – visiškai paaiškina vartojimo elgesį. Amerikiečių profesorius mano, kad tradicinės vartotojų pasirinkimo teorijos silpnoji vieta yra dydis, kuriuo pagrįstas skonių kitimas, norint paaiškinti elgesį, kai jo negalima paaiškinti nei tuo, kaip skonis yra sudarytas, nei galima nuspėti jo daromą įtaką. Kaip tvirtino Gary Becker, taip pat svarbūs yra ekonomistų ignoruoti nepiniginiai veiksniai, kurie turi reikšmę priimant sprendimus pirkti prekę. Šio tyrimo tikslas pagrįstas statistine atranka ir yra detalizuotas namų ūkių „šelpimo ilgalaikio naudojimo priemonėmis“ miesto mastu ir šių prekių, susijusių su rinkos apibūdinimu bei rezultatų palyginimu su pasauliniais duomenimis mastu. Rumunijoje „šelpimas ilgalaikio naudojimo priemonėmis“ yra aprašytas publikacijoje, pavadintoje Gyvenimo standartų koordinatės ( plg. angl. Coordinates of living standards) ir iki 2006 Namų ūkių šelpimas ilgalaikio naudojimo priemonėmis, (plg. angl. Endowment of households with durables), kuriuose yra pateiktos 25 prekių ataskaitos. Mūsų tyrime nagrinėjamos 36 ilgalaikio naudojimo priemonės. „Šelpimas ilgalaikio naudojimo priemonėmis“ yra ir gyvenimo standarto, ir gyvenimo kokybės Rumunijoje rodiklis, o rinkodara ir numanomas rinkodaros tyrimas tik padeda nustatyti vartotojų dabartinius ir būsimus poreikius, suklasifikuodamas juos pagal Maslow piramidę ir pritaikydamas Rumunijos vartotojams su visomis jų savybėmis. Norėdami ištirti tokių socio-demografinių kintamųjų įtaką Rumunijos namų ūkių „šelpimui ilgalaikio naudojimo prekėmis“, naudotas rinkodaros tyrimas, pagrįstas stebėjimu (sluoksniuota atranka ir dalies atranka), ir panaudojant tipišką pavyzdį, kurį sudarė 300 namų ūkių. Į tyrimą įtraukti ir nacionalinio lygio miesto namų ūkiai, atsižvelgiant į įdarbinimo statusą ir namų ūkio „galvos“ išsilavinimo lygį. Naudojantis anketa, surinkti duomenys buvo apibendrinti ir apdoroti panaudojant SPSS programinę įrangą ir Excel, panaudojant neribotus ir santykinius dažnius, paprastas reikšmes, apskaičiuotas vidutines reikšmes, svorinius vidurkius duomenims apdoroti su tam tikromis rinkodaros skalėmis: Likert skale, Stapel skale, pastovios sumos skale, rūšiavimo skale ir t.t. Ekonomistai pripažįsta faktą, kad ilgalaikio naudojimo prekių poreikis yra labai svarbus daugeliui šios rinkos tyrėjų ir nėra žinomas arba stebėtas tam tikrose šalyse ( Rumunija).Rumunijos rinkoje veikiančios įmonės gali pasinaudoti šio, atranka pagrįsto, tyrimo rezultatais. Šios įmonės taip pat turėtų priimti rinkos strategijas, pritaikytas Rumunijos ilgalaikio naudojimo prekių rinkai, kurios ypač būdingos Rumunijos namų ūkiui ir turi daugybę skirtumų, lyginant su Europos Sąjungos šalių  vidurkiu. Šis tyrimas pirmiausia svarbus „rinkos žaidėjams“, t. y. tų prekių pardavėjams ir užsienio gamintojams, kurie gali pritaikyti savo strategijas Rumunijos rinkai. Jie turi atkreipti dėmesį į tai, kad Rumunijos vartotojui labai svarbi kaina, skatinimas įsigyti prekę, prekių ženklai (kintamieji, kurie apibūdina tokį reiškinį kaip „Juodasis penktadienis“). Rumunijos gamintojai (tokie kaip Arctic prekės ženklo), turėdami tik 31%  vartotojų, pirmiausia turi peržiūrėti savo rinkos strategijas ir pritaikyti jas, atsižvelgdami į kainas, kurios atitiktų namų ūkių perkamąją galią. Tam jiems reiktų aktyviau pasinaudoti  įvairiomis reklaminėmis priemonėmis. Remiantis GfK rekomendacijomis, Rumunijos vartotojų vertybių sistemos supratimas sudaro pagrindą prekybos ženklo sėkmei šioje rinkoje, nes ji turi didelį potencialą susidomėti ilgalaikio naudojimo priemonėmis, vartotojų vertybėmis, t. y. pagrindiniais veiksniais naujovėms ir bendravimui.DOI: http://dx.doi.org/10.5755/j01.ee.24.3.2349