The Entrepreneurship Ecosystem in Malaysia: the Global Entrepreneurship Index (Gei) Analysis

Abstract

The purpose of this research is to identify the entrepreneurship ecosystem in Malaysia based on PFP methodology from the Global Entrepreneurship Index (GEI). As one of the top performing economies in Asia, the Global Entrepreneurship Index (GEI) score of Malaysia stood in the ‘middle rank’ from 2012 to 2016 (ranked 46th out of 96 surveyed countries). The analysis has revealed that Malaysia has two strong pillars that are unique to the country, namely ‘human capital’ and ‘process innovation’. There are seven other pillars that did not perform well, namely, technology absorption pillar, high growth, risk capital, cultural support, product innovation, start-up skills, and internationalisation. In order to improve these areas, the Malaysian government needs to enact ‘supportive regulation’ for entrepreneurs, such as promoting entrepreneurs in external events, tax holidays, a less complicated business permit application process, ease of access to bank loans, and business training. (English) [ABSTRACT FROM AUTHOR] Šiuo tyrimu siekta nustatyti verslumo ekosistemą Malaizijoje, remiantis Pasauliniu verslumo indeksu (PVI). Prieš du dešimtmečius prasidėjusios reikšmingos ekonominės plėtros dėka darbuotojų darbo kokybė šalyje gerokai išaugo. Tačiau pastebima, kad dauguma malaiziečių renkasi darbą didelėje korporacijoje, o ne pradeda savo verslą. Naujovės Malaizijoje daugiausia susijusios su esamo proceso tobulinimu, o ne naujo produkto kūrimu. Autorius straipsnyje analizuoja verslumo ekosistemą. Tai sudėtingas dalyvių, tinklų, institucijų ir sukurtos vertės rinkinys, leidžiantis palaikyti verslumą. Tad vertinant verslininkystės aspektu, šaliai kyla problema, susijusi su verslumo plėtra, kurią reikia analizuoti ne tik renkantis konkrečius statistinius duomenis apie verslininkų skaičių, bet ieškant koreliacijų, tinklaveikos. Tarkim, vien iš šalies verslininkų skaičiaus, palyginus su kitų šalių skaičiais, jų plėtojamo verslo kokybės, pavyzdžiui, žmogiškojo kapitalo, jo turimų įgūdžių, įdiegtų technologijų nenustatysi. Todėl autorius tyrimui pasirinko su Malaizija palyginti kitas Azijos šalis, taikydamas pasaulinį verslumo indeksą ir atitinkamus kriterijus. Malaizijos, kaip vienos geriausių Azijos šalių ekonomikų, PVI balas 2012–2016 m. buvo ties viduriu (46 vieta iš 96 apklaustų šalių). Atlikta analizė atskleidė, kad Malaizija turi du stiprius šalies ramsčius – žmogiškąjį kapitalą ir inovatyvumo gebėjimą. Septyniose srityse, remiantis pasauliniu verslumo indeksu, Malaizijos rodikliai yra silpnesni, tai: nespartus ekonomikos augimas, naujų technologijų diegimas, nesukauptas rizikos kapitalas, menka parama kultūrai, nekuriami nauji produktai, mažas skaičius startuolių, nevyksta nuoseklus internacionalizavimas. Siekdama šias sritis patobulinti, Malaizijos vyriausybė turi padėti verslininkams, kurdama įvairių paramos formų paketą. Pavyzdžiui, remti verslininkus jiems vykstant į svarbias pasaulines parodas, suteikti mokesčių lengvatų ar atidėti mokesčių mokėjimą numatytam terminui, palengvinti verslo leidimo procesą, paprastinti paskolos iš banko gavimą ir rengti verslininkystės mokymus. (Lithuanian) [ABSTRACT FROM AUTHOR] Copyright of Regional Formation & Development Studies is the property of Klaipeda University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)