Informacijos valdymas viešajame sektoriuje: Lietuvos ministerijų atvejis

Abstract

Informacinės visuomenės plėtotės kontekste visuminis požiūris į informacijos valdymą dažniausiai remiasi informacijos kaip ištekliaus, turinčio vertę ir naudą, apibrėžtimis. Tai leidžia suvokti informacijos išteklius ir jų valdymą kaip priemonę institucijos, organizacijos strateginėms pozicijoms stiprinti bei pasitelkiant modernias informacines technologijas užtikrinti efektyvų vartotojų informacinį aprūpinimą. Viešasis sektorius, kuris apima įvairias valstybės ir savivaldybių išlaikomas institucijas, veiklos procese apdoroja įvairaus pobūdžio informaciją, kuri turi užtikrinti ne tik efektyvią institucijų veiklą, bet ir informacijos sklaidą. Prieigos prie viešosios informacijos didinimas turi reikšmingų ekonominių ir socialinių pasekmių, kai viešojo sektoriaus informacija padeda sukurti pridėtinę vertę ir atneša papildomų pajamų ir pelno verslo subjektui. Šio tyrimo tikslas – apibrėžti teorines informacijos valdymo paradigmas, išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos ministerijų informacinę veiklą.Reikšminiai žodžiai: informacijos valdymas, viešasis sektorius, ministerijos, informacijos ištekliai, informacinės sistemos, informacinės veiklos planavimas, informacijos sklaida, informacinės veiklos kontrolėInformation management in the public sector: Lithuanian ministries caseZenona Atkočiūnienė, Erika Janiūnienė Summary In the information society context, the holistic ap­proach to information management often refers to in­formation as a resource. This attitude allows to under­stand the information resources management as a tool to strengthen the institution’s and organization’s strate­gic positions and to ensure customers of the effective information supply using modern technologies. The public sector processes different types of information to maintain the effective functioning of the state and municipal institutions. Access to public information increases the economic and social effects by offering additional revenues and profits to a business entity. The aim of the study was to define the theoretical informa­tion management paradigms, to analyze and evaluate information processes in Lithuanian ministries. The qualitative analysis (experts’ interviews in Lithuanian ministries) indicated that there are no co­herent information resources management policies and strategies; information management and coor­dination responsibilities aren’t concentrated in one institution; Lithuanian ministries use different in­formation systems which create the interoperability problem and cannot provide an effective information dissemination among the ministries; public relations departments or the appropriate professionals are responsible for information services and products (reviews, analytical reference materials, reports); control of information processes is concentrated in information technology operations and its safety and archival documents’ management audit.