Cultural Values and Negative Politeness in English and Russian

Abstract

The phenomenon of politeness is universal and, at the same time, is culture-specific. Traditionally, it is defined as respect and consideration for other people. However, this definition does not work in the intercultural aspect as the concepts of politeness, respect, and consideration are understood differently, and even these words have different meanings. In this paper, politeness is viewed as strategic behaviour, a system of culturallyspecific and highly ritualised communicative strategies that maximise harmonious interaction and minimise the possibility of conflict. The present research is mainly based on Brown and Levinson’s politeness theory (1978, 1987), which gives an effective mechanism for understanding interlocutors’ communicative behaviour. Still, the main emphasis is on the principal strategic differences between English and Russian negative politeness and the attempt to explain them through social organisation and cultural values. The paper gives empirical data on such Speech Acts as Command and Invitation. The comparative analysis was conducted based on ethnographic observation, questionnaires and interviews.Mandagumo reiškinys yra universalus ir kartu veikiamas kultūros. Tradiciškai jis yra apibrėžiamas kaip pagarba ir dėmesys kitiems. Bet tarpkultūriniu aspektu šis apibrėžimas netinka, nes mandagumo, pagarbos ir dėmesio sąvokos yra skirtingai suprantamos, o ir patys žodžiai turi skirtingas reikšmes. Šiame darbe mandagumas yra suvokiamas kaip strateginis elgesys, kultūros apspręstų ir labai ritualizuotų komunikacinių strategijų sistema, kurios funkcijos yra harmonizuoti bendravimą ir sumažinti konflikto galimybę. Tyrimas yra grindžiamas P. Browno ir S. Levinsono mandagumo teorija (1978, 1987), kuri pateikia efektyvų kalbėtojų komunikacinio elgesio supratimo mechanizmą, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas esminiams strateginiams anglų ir rusų kalbų skirtumams reiškiant neigiamą mandagumą ir bandymui paaiškinti tuos skirtumus socialine organizacija ir kultūrinėmis vertybėmis. Straipsnyje pateikiami empiriniai duomenys apie tokius kalbos aktus kaip liepimas ir pakvietimas. Lyginamoji analizė atlikta remiantis etnografiniu stebėjimu, klausimynais ir interviu.